rukavėtis

×rukavė̃tis sm. (2) žr. rankavėtis 1: Pakelk rukavė̃tį, bus lengviau šienaut Dg. Dalgis būna an rukavė̃čio ir kitas an kriūkų Mtl. Biskį sėskimės – reikia paveržt rukavėtį: ėmė suktis, tai negaliu papjaut Smn. Alksnio rukavė̃tis ilgai nelaiko Šlvn. Ir aš nei gluosnio neturiu, o reikt rukavė̃tį pasidaryt Krok.